asmenybės tipo nagrinėjimas, arba kaip aš bandžiau rast ką nors gero savyje

1 dalis

visų pirma, tai užpildžius šį testą gavau ESFP tipą. bruožų stiprumo rašyti neverta, kiekvieną kartą pildydama gaunu vis skirtingus vidurkius. tai gi, mano dėmesį iš kart patraukė aprašymo pradžia ''Juokaujant galima sakyti, jog pagrindinis ESFP klausimas - ''kur vyksta vakarėlis?''. Tai privertė mane pasijausti tokia, kuri nesugeba kalbėti rimtomis, filosofinėmis temomis. o gal tikrai taip ir yra? įsitikinti, kad tokia nesu teko paklausus nuomonės kelių nešališkų žmonių. pagal juos iš dalies - taip, man šis sakinys tinka, bet moku ir rimtai kalbėt kai to reikia. kitaip pasakius - mane nuramino, jog nesu visai buka. Spontaniškumas, impulsyvumas - negaliu ginčytis, tad nekibsiu prie tolimesnio sakinio ir net visos pirmosios pastraipos.

2 dalis

o dabar jau tenka dvejoti, dėl pastraipos teisingumo. mano mintys visada padrikos ir šokinėjančios, bet ar sugebu jas sujungti taip, kad neliktų neaiškių vietų? paskaičius keletą šio blogo įrašų susidaro įspūdis, kad nelabai. aišku, tobulumui ribų nėra, tad gal kada nors įgyvendinsiu ir šią pastraipą, todėl jos nenurašysiu kaip neteisingos, nes bent jau dalis tinka.

3 dalis

čia jau net neturiu ką pridurt, nes naujovės visada žavėjo, o čia tai apibūdinta idealiai.

4 dalis

nepavadinčiau to dievinimu, bet taip, man malonu kalbėti apie su pašnekovu susijusiais dalykais. ne, tai nėra gandų skleidimas ar dar kas nors. man patinka žinot kaip žmogus jaučiasi, suprasti ką jis galvoja ir jo poelgius. dėl istorijų dvejoju. manau, kad geriau klausau nei kalbu, nors ir kalbėt man reiktų mažiau, nes kaip čia ir rašo galiu kalbėt 20 minučių nepasakydama beveik nieko.

5 dalis

Dramos- taip, man jos patinka ir tai nėra gerai, neneigsiu to, turbūt visi tai jau senai pastebėję. vaidyba prieš kitus? vėl gi, tiesa. geriau vaidint laimingą, negu gadint visiems aplinkiniams nuotaiką kai būna priešingai. nesu gera aktorė, tad vis tiek dažnai nepavyksta nuslėpt visko prieš žmones kurie mane perpratę.

6 dalis

apie šią dalį net nežinau ką rašyt, juk kiekvienas ilgai pažįstantis tam tikrą žmogų lengvai perpranta jo jausmus. o mano reagavimas į tai irgi nėra kažkas ypatingo, tad šioje vietoje tegul kiekvienas nusprendžia tai tinka ar ne.

7 dalis

nežinau kiek tai silpnybė, kiek siekimas būti laimingai dabar per daug neplanuojant ateities. atlaidumas? greičiau jau kvailumas ir naivumas. nežinau kaip vis dar nepasimokiau ir taip greit atleidžiu, turbūt jau pats laikas susimąstyt.

8 dalis

nemėgstu teorijos, bet mielai apie ją kalbu, tad tenka pritarti tik iš dalies.

9 dalis

dėl gerai išvystyto skonio... na, jei ir greitas maistas laikomas tokiu, tada taip

apibendrinant, kad ir šią mažą dalį galiu sakyti, kad teste yra per daug informacijos apie mane, todėl neabejoju, jog gan greitai teks šį įrašą trint, nes būsiu per daug susinervinus, kad kažkas žinos daugiau nei reikia. vis dėl to, tai privertė apie nemažai ką pagalvoti, juk kaip keista kai tave suspraudžia į rėmus ir jie tau atrodo visai patogūs ir net prisitaikantys prie tavęs.