o man ši foto patinka. nors vienas žmogus mane užmuštų, kad įkėliau ją čia.

o mano širdis dabar siaubingai daužosi. kaip koks kamuolys mažo vaiko rankose. o protas atsijungęs tarsi kalbasi su savimi nenorėdamas išgirst mano nuomonės. turbūt jos ir nereikia.. liko siaubingai mažai. 105 valandos! ohh. šiandien supratau, kad gumos skonio ledai daugiau nei šlykštūs. taip ir nebaigiau valgyt tos milžiniškos porcijos, o, kad iš burnos išnyktų tas siaubingai saldus skonis valgiau savo mėgstamiausius - kivinius! dabar už lango apsiniaukę, turbūt šąla.. o dar ryte pažvelgus pro langą kai svarsčiau imt skėtį ar ne, mačiau tobulai žydrą dangų su rožiniais krašteliais. ir dar! man dabar labai reikia Annie online. gal ji žinotų ką daryt, nes jaučiuos savanaudė klausydama tik savo nuomonės tokiu gan svarbiu klausymu, bent man.. mano mintis ką tik pasiekė muzikos garsai sklindantys iš gretimo kambario. nemėgstu tokios muzikos. įsijungiau alesana-as you wish. ta daina man priminė vakar vakarą. žolė+telefonas+juokas. daug juoko. myliu pokalbius telefonu, nors ir nematau žmogaus emocijų. argh. noriu su kuo nors dabar atsisėst ant stogo ir viską viską papasakot. turbūt tai švelniai tariant neįmanoma. o gal? ne..