neskaitykit. ačiū.

ir dabar taip keista. man reikia kažko. apkabinimo? tai miela, bet ne.. meilės? irgi ne. net neįsivaizduoju. turbūt atrodau kaip visiška idiotė. 102 valandos. greitai. per greitai? noriu sniego, labai labai. noriu, kad iki sekmadienio jo visur būtų pilna. kad galėčiau sušalt rankas, matyt snaiges kretančias iš plaukų ir tirpstančias ant kaklo, rankų ar veido.. ar noriu to jausmo kai viskas išnyksta. man to siaubingai reikia. labai labai. ir aš dar noriu juoko. po galais! nemoku rašyt pranešimų. aš bloga. irzli. pikta. erzinanti. bet vistiek.. ohh. ir kodėl tik aš sugebu pasirinkt netinkamą laiką viskam? kodėl tik mano mintys krečia pokštus ateičiai? ir kodėl tik aš sugebu viską pasakyt anksčiau nei reikia? kodėl,kodėl,kodėl. jaučiu mano vakaras bus ypatingai linksmas.. atsiprašyt ar ne? nenoriu prarast. žinot, man tai primena vidinį pokalbį. turbūt mano blogui reiktų ženkliuko - neskaityti jei nenorit tapt psichiškai nesveiki. kaip dabar norėčiau atsukt laiką atgal. iki vakar vakaro. siaubingai. dar vieną valandą. dar dieną. savaitę.. o dabar groja daina - be tavęs.

>be tavęs aš negaliu.<

ir tikrai, negaliu. negaliu. negaliu. negaliu. negaliu. ohh (antras atodūsis per 10 minučių, turbūt tikrai kažkas ne taip..). gražinkit man laiką. vasarą. šilumą. hugus. viską viską. aš taip siaubingai to noriu. grąžinkit mane. tą kitą. tą kuri išmoko gyvent, o šitą idiotę nusvieskit kuo toliau. nekečiu savęs. daah.