pripiešiau pilną lapą žvaigždučių. aš nežinau.nežinau.nežinau kas yra. nieko nesuprantu ir nieko nebežinau. nemoku, man neišeina to kaip jaučiuosi išreikšti žodžiais. atrodo taip paprasta pasakyt kaip jaučiuosi, bet.. vėl tas bjaurus sutrikimo jausmas užlieja kūną, kas dabar? na, bent į šį klausimą atsakyt paprasta - dabar nieko, sulauksiu vakaro ir vėl sėdėsiu susisupus į paklodę žiūrėdama tuos pačius video (ar tai netampa įpročiu?) gerdama šaltą kavą pagardintą keturiais šaukšteliais cukraus. nežinau kodėl, bet blogai jaučiuosi vakarais, o ryte būnu beveik laiminga. kuo toliau, tuo prasčiau užmiegu. atsigulu galvodama, kad tuoj nulūšiu, o guliu ilgai ir nemaloniai apsupta tamsos. žinoma, tamsa gerai, bet kai jautiesi prastai ji nelabai padeda pasijusti geriau. et, vis dėlto būna išimčių, tarkim kai pabundi po nemalonaus košmaro ir pasijauti visai jaukiai. turbūt būtent ta juoda ramybė tuo metu padeda vėl iš naujo užmigti, ar ne?