dvi dienas viską atidedu rytojui. baimė sukausto kai suprantu kaip kvailai elgiausi. keturi artimiausi metai priklauso nuo rytojaus. vieta į kurią pakliūsiu šiam netrumpam laiko tarpui priklauso nuo vieno suknisto pokalbio. kava praranda skonį kai suprantu, kad nežinau kur pakliūsiu, su kuo teks iš naujo susipažint, rytoj suprasiu vėl ir vėl, kad pasielgiau beprotiškai kvailai sakydama, jog spėsiu viską sutvarkyt per dieną. po velniais, kodėl tik trys dienos nusprendžiančios tiek daug? galva plyšta, bet niekas, be manęs dėl to nekaltas. ir kodėl, oh, kodėl manęs niekas neperspėjo kaip sunku spręsti tokį, kitiems net nereikšmingą dalyką kaip stojimą į gimnaziją? šūdas, šūdas, šūdas. žvilgteliu į pažymėjimą numestą ant stalo. toks menkas popierėlis, o nulemia suknistai daug! užmuškit mane kas nors, ir jei galima, kuo greičiau.