spring

visai nesenai prasidėjo žiema, o jau baigėsi. atsibudus ryte pirmoji mintis ir buvo ~ Pavasaris. Šiandien šis žodis buvo išgirstas tiek daug kartų, iš mokytojų, draugų, sutiktų gatvėse žmonių. Prisiminiau praeitą pirmą pavasario dieną kai sėdėdama ant palangės ligoninėje kalbėjau su trim nuostabiausiais žmogučiais. Daugelis pasakyt, kad pavasaris ligoninėje būtų tikrai nemalonus, bet buvo priešingai. Kai pasprukom nuo seselės ir išėjom į lauką, kai apsimėtėm sniegu ir Emilija pradėjo čiaudėti, o aš dusau nuo bėgiojimo laiptais... Mmm, atrodo visiška nesamonė sakyti, kad tai nuostabu, bet juk taip ir buvo. Arba kai Simonai nutekėjo tušas, o ji nebuvo jo pasiėmusi, tad Karolina bėgiojo per palatas stengdamasi rasti žmogų kuris paskolintų jį. Žinoma, kas tušą skolins šlapiom ir isteriškai kikenančiom beprotėm? Bet ta pirma diena įstrigo labai labai. Kava, sausainiai, ledinis vėjas nuo veido nupučiantis plaukus. Ach, vien tai prisiminus veidas nušvinta šypsena. Bet ši diena buvo pasakiška! Viskas vyko taip greitai, kad norėjosi trumpam sustabdyti ir apžvelgti tai kas nutiko. Niekas nesustojo tik pradėjo skubėti dar greičiau, tarsi tyčia. Bet nieko, juk pavasaris turi daug dienų, visada galima tai kartoti ir kartoti, kol pasimėgausi pakankamai...