o šiandien aš visai keistos nuotaikos. žiūriu į šitą blogo langą ir galvoju kodėl rašau. langas šiek tiek pravertas, o žvakės stovinčios ant stalo liepsna vis linguoja nuo švelnaus vėjo. ramu ir ne. ramus, nes nebe taip svarbu kaip bus ir kas po to (bus?). temsta. visai nesenai kalbėjau su vienu žmogumi apie debesis, vaivorykštes ir sniegą. ir po to pokalbio aš siaubingai noriu paliest debesį, kad ir kaip vaikiškai tai skambėtų. ir gavau pažadą, kad važiuosim kartu. dėl to taip šilta kažkur viduj! ir dar, po to pradėjau atkreipt dėmesį į debesis. tai super mieli žaislai, juk vaizduotė su jais žaidžia visą laiką, tai paversdama juos širdim, tai drakonais, o kartais žvilgtelėjus į debesis atrodo, kad tai tarsi rodo tavo nuotaiką. kad ir dabar. o dabar lyja. bet lietus šiltas. siaubingainoriusužinotkasbuspokalėdų.