iškart perspėju - skaityt nepatariu.

šiandien visiškai neturėdama ką veikt įsijungiau pakankamai seną filmą ,,marley&me" ir buvau visai maloniai nustebusi. Mintis išpildyta idealiai, vaidyba tikrai gera, pabaiga nuspėjama, bet graudi. kažkur buvau rašius, kad per filmus neverkiu, bet šis buvo kažkas tokio. negaliu laikyt jo geriausiu matytu, bet mielai žiūrėčiau jį dar kartą. kai ašarų bus per daug, bent žinosiu kaip paprasta jas pašalint praleidus beveik dvi valandas prie ekrano. haha. mano mintys šiandien kvailai sukasi apie cb, penkis žmones kurių kuriamos muzikos klausau (turbūt čia reiktų sakyt ,,klausiau", bet tegul bus taip), iš dalies buvau pasiilgus jų dainų. Anksčiau buvo taip keista girdėt ,,cinema bizarre", nes žinojau, kad ši frazė reiškia grupę kuri išsiskyrė. dabar?.. manau, jog dabar supratau, kad šie žmonės išsisėmė, vis dėlto buvo pernelyg skirtingi. Jie pasiekė mano akyse aukščiausią tašką kurdami muziką kuri gali skambėt valandų valandas, o ranka nekils jos išjungt. dar sakyčiau visai nesenai, maždaug prie 4-5 mėnesius galėjau laikyt idealais, mėgstamiausia grupe. dabar jie tik super mieli prisiminimai ir dainos kurios liko. dabar šis blogo įrašas visiška nesąmonė, bet nvm.

cinema bizarre - crashing&burning