am, diena primenanti košmarą. kuo labiau stengiuosi išmokt šypsotis, tuo labiau jaučiuosi taip tarsi būčiau apsupta tamsos. šiandien pagaliau grįžau iš sodo ir jau jo pasiilgau, nors vakar skundžiausi, kad ten nėra ką veikti. jėga, pasirodo net negyvi dalykai nesugeba man įtikt. nenuostabu, turint tokį siaubingą charakterį nieko kito ir tikėtis nereikia. haha, atrodo tarsi kažkas sėdi ir žaidžia nevykusį žaidimą - mano gyvenimą. kaip vienas žmogus yra pasakęs ,,gyvenimas - žaidimas, sugalvotas nesąmoningai, bet grafika gera." turbūt vienintele grafika čia ir negaliu skųstis, nors rasčiau kur prikibti. beje, atsiprašau už šitą įrašą. daugiau taip nebus. labanakt.