lėtai išjungiu visus susirašinėjimus akimis perbėgdama paskutinius žodžius. liko įjungti du langai: grojaraštis ir šis -blogas. dainos su seniai mintinai žinomais žodžiais, seniai filmuoti vaizdo įrašai.. kas keletą minučių vis žvilgteliu į išjungimo mygtuką, bet vos kilstelėjusi ranką sulaikau save. palauk -primenu sau. vėl. ir vėl. ir vėl tuščiai perbėgu pirštais mygtukus, apžvelgiu stalą. kavos puodelis, pradėtas daryti biologijos projektas, telefono kroviklis, kelios nuotraukos ir galiausiai - krūva vadovėlių. tiek sugadintų nervų rašant stojamąjį, tiek valandų praleistų beviltiškai bandant atsiminti įvairias istorines datas. viskas veltui. neįstojau. įsijungia cinema bizarre - touching & kissing. dar keturios minutės sudarančios mano dieną. beviltiška. vėl kilstelėjau ranką išjungti. viskas, einu. kažkur, kur paspausti mygtuką žymiai paprasčiau nes nekankina laukimas.