2010 m. birželio 21 d., pirmadienis

dabar sėdžiu kaip visiška kvailė prie pc tikėdamasi bent kiek susivokt savyje. klausausi beprotiškai senų dainų ir keikiu visus drįstančius mane atsiminti. žinau, žinau, tai kvaila, bet kaip jaustis kai tave smaugia tavo jausmai? pasiųst visus ant dviejų raidžių ir užmigt ašarų pilnom akim, o jei kartais nesimiega keikt kaimynus dėl paleistos muzikos? o gal, kaip jūs sakot, padės šlykščiai gryno oro terapija arba deginantis gerklę arbatos puodelis? po galais, kaip pasiilgau laikų kai prie pc sėdėdavau iki ryto juokdamasi ir net pamiršdama įsijungti muziką iš naujo. o dabar užmiegu dažniausiai ilgai besivartydama lovoje ir galiausiai, kai užmiegu būtinai susapnuoju košmarą. jėga, ką?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą